lengvarankis

lengvarañkis, -ė adj., smob. (2) 1. kieno lengva, švelni ranka: Motulė lengvarankė man rykštele išdėjo – tep nesopėjo, kap nuog pamotės žodelio Rod. 2. lengvabūdis, lengvapėdis: Bepigu nu tokio lengvarañkio ką nons išvyvėti Vdk.